Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi. Tačiau negalima juoktis iš senatvės, nes į ją dar tik einame. Tačiau senatvė ateina staiga, kaip sniegas. Rytą atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta.
-Ž. Renaras
Gyventojų senėjimas yra neišvengiamas visuomenės demografinės raidos etapas. Mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, šalyje gausėja pagyvenusių žmonių. Pasaulio senėjimo asamblėjos duomenimis, demografiniu senyvo amžiaus kriterijumi laikoma 60 metų riba. Senėjimas yra objektyvus reiškinys ir jį labai sunku reguliuoti ar keisti. Todėl svarbu deramai įvertinti šio proceso reikšmę visuomenėje, sekti jo eigą, būti pasiruošus galimoms pasekmėms ir laiku reaguoti į kylančias problemas.
Senstanti visuomenė
Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių bei ekonominių problemų Lietuvoje. Manoma, kad gyventojų senėjimo problema Lietuvoje ėmė ryškėti po Nepriklausomybės atkūrimo. Statistikos departamento duomenimis, natūrali gyventojų kaita šiuo metu išlieka neigiama – mirštančių šalies gyventojų yra daugiau nei gimstančių.
Rizikos grupė
Pastebima, kad dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra nepakankamai išprusę sveikatos srityje. Jie rečiau profilaktiškai tikrinasi sveikatą ir skiepijasi. Nustatyta, kad vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms kasmet prisideda bent po vieną lėtinę ligą. Be to, apie 15 procentų senjorų kasmet suserga depresija. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys savo namuose ir prižiūrimi artimųjų, tris kartus rečiau suserga depresija. Kita vertus, net 27-iems procentams senjorų, gyvenančių globos įstaigose, pasireiškia depresija.
Dėmesys sveikatingumui
Gera žinia ta, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių ima rūpintis sveikata bei domisi sveika gyvensena. Senjorai žiūri sveikatos laidas per televiziją, klausosi radijo laidų, skaito literatūrą sveikatos tema ar naršo internete. Daugiau nei trečdalis senjorų per praėjusius 12 mėnesių dalyvavo jų gyvenamojoje vietoje organizuotame sveikatingumo renginyje. Vis dėlto, tik trečdalis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi profilaktikai į gydymo ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad pas gydytoją einama tik reikalui prispyrus, o profilaktiniai patikrinimai dar nėra itin populiarūs.
Nors vyresniojo amžiaus žmonės noriai domisi sveikata, dalyvauja sveikatinimo renginiuose, vis dėlto, pernelyg mažai senjorų pasinaudoja prevencinėmis priemonėmis, kurios išties padėtų užkirsti kelią rimtoms ligoms ir prisidėtų prie ankstyvos ligų diagnostikos.
Commentaires